- liuobikas
- liuobìkas, -ė smob. (2) K, J, Dkk kas liuobia gyvulius, gyvulių šėrikas: Viena liuobìkė apeina šimtą kiaulių Kp. Gyvulių sumažėjo, tai ir liuobìko nereikės Slv. Ta moterė kiaulių liuobìkė Žml. Užaugs man liuobikė̃lis, pašers už mane karves, aveles Skr.
Dictionary of the Lithuanian Language.